Šilumos siurblių populiarumas susijęs tiek su didėjančiu sąmoningumu ir siekiu mažinti CO2 emisijas, nenaudoti iškastinio kuro, tiek su investuotojų lūkesčiais taupiau ir universaliau šildytis. Šilumos siurbliai gali gerokai sumažinti šildymo išlaidas, todėl Europoje jie tampa standartu, be to, jie gali naudoti atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės ir vėjo jėgainių – pagamintą energiją. Dažnai kalbama, kad labai svarbu parinkti šilumos siurblio galią, lyg visi šilumos siurbliai būtų vieno tipo. Labai svarbu apgalvotai sudėlioti prioritetus ir pasirinkti tokį šilumos siurblį, kuris atlieps visus poreikius. Apie galimus variantus ir racionalų pasirinkimą kalbamės su bendrovės „TENKO Baltic” pardavimų vadovu Mindaugu Budriu.
Koks bus siurblio tipas?
Planuojantiems namuose įrengti šilumos siurblį, reikia susipažinti su įvairių gamintojų pasiūlymais ir palyginti jus dominančių įrenginių savybes ir parametrus, pabandyti išsiaiškinti kodėl vienų charakteristikų siurbliai yra brangesni, kiti pigesni.
Pirmasis žingsnis, atsakyti į klausimą, kokią funkciją šilumos siurblys atliks mūsų namuose. Ar jis turėtų šildyti pastatą ir ruošti karštą vandenį? O gal vasarą jis turėtų ne tik šildyti, bet ir vėsinti?
Esminis klausimas yra pradinio šaltinio, iš kurio įrenginys semia energiją, pasirinkimas: ar tai bus oras, ar vanduo, ar gruntas. Dar vienas klausimas, o ką šilumos siurblys šildys? Vandenį ar orą? Pirmu atveju bus pasirinktas šilumos siurblys oras-vanduo arba gruntas-vanduo tiekiantis pašildytą vandenį į šildymo sistemą, antruoju atveju šilumos siurblys oras-oras į patalpą, pučiantis pašildytą orą.
„Šiuo metu Lietuvoje populiariausi yra oras-vanduo šilumos siurbliai, nes jie dažniausiai pasirenkami dėl to, kad jų įrengimas yra paprastas ir greitas. Žmonėms, kurie ieško patikimumo, ilgaamžiškumo ir stabilumo, galima alternatyva – geoterminis šildymas su gruntas-vanduo tipo šilumos siurbliais. Tinkamai įrengtas geoterminis šildymas, lyginant su šilumos siurbliais oras-vanduo, maždaug 25–30 proc. efektyvesnis. Sakykime, turime 200 m2 ploto, A+ energinės klasės namą, projektinė šildymo apkrova ~9,5kW (karšto vandens naudojimas 200 litrų/parai) kuriame šilumos siurblys naudojamas šildymui, karšto vandens ruošimui, o vasarą ir vėsinimui. Įrengus tokiame pastate šilumos siurblį oras-vanduo, metinės išlaidos būtų apie 1700 eurų, o įsirengus geoterminį gruntas-vanduo šilumos siurblį, metinės išlaidos būtų apie 1300 eurų. Tie patys poreikiai pareikalautų apie 2000 eurų, jei būtų įrengtas dujinis šildymas. Bet vertinant visada reikia atsižvelgti į besikeičiančias energijos išteklių kainas“, – pataria „TENKO Baltic” pardavimų vadovas Mindaugas Budrys.
Kodėl geoterminio šildymo ir vėsinimo eksploatacinės išlaidos yra maždaug 30 proc. mažesnės nei šilumos siurblių oras-vanduo? Grunte temperatūra praktiškai nekinta – tokia aplinka visą žiemos laikotarpį užtikrina vienodą temperatūrą, todėl keičiantis lauko temperatūrai, geoterminio įrenginio efektyvumas nekinta arba kinta minimaliai. Šilumos siurbliai oras-vanduo efektyviai gali dirbti kai lauko temperatūra yra teigiama, o kuomet temperatūra nukrenta termometro stulpeliui persivertus į neigiamą pusę, efektyvumas pradeda ženkliai mažėti.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad minėdamas 30 proc. didesnį geoterminio šildymo efektyvumą, kalbu apie visų metų laikotarpį, o ne momentinį efektyvumą trumpuoju laikotarpiu. Renkantis šilumos siurblį, reikia turėti omeny, kad siurbliai gruntas-vanduo energiją ima iš grunto, kuris tarnauja visus metus: žiemą kaip šilumos šaltinis, o vasaros metu kaip vėsos šaltinis“, – pastebi Mindaugas Budrys.
Tokia vėsinimo sistema – tai bene vienintelė šiandien beveik nemokama vėsinimo forma panaudojant žemės temperatūras patalpų atvėsinimui vasarą. Šilumos siurblio kompresorius vėsinimo metu neįsijungia. Patalpų temperatūra sumažinama per grindinio, lubinio šildymo sistemą ar per ventiliatorinius konvektorius. Naudojant tokią vėsinimo sistemą lyginant ją su kondicionieriais ji yra efektyvesnė ~10 kartų. Tiesa, ne visi šilumos siurbliai tai gali atlikti, tad svarbu įsigyjant įrangą į tai atkreipti dėmesį.
Šilumos siurbliai – kaip nesuklysti ir pasirinkti tinkamos galios šilumos siurblį?
Netinkamas galios apskaičiavimas – viena didžiausių problemų, su kuria susiduria tie, kas renkasi šilumos siurblį.
„Visų šilumos siurblių, tiek oras-vanduo, tiek gruntas-vanduo parinkimui reikia skirti ypač daug dėmesio. Neretai individualių namų savininkai mano taip: „mano namas 160 m2 ploto, lygiai tiek pat, kaip kaimyno, jis įsirengęs 10 kW galios šilumos siurblį, tad ir man tokio paties reikia“. Šitaip rinktis negalima jau vien dėl skirtingų poreikių – vienam reikia, kad žiemą name būtų 24 °C temperatūra, kitas nori palaikyti 22 °C temperatūrą – jau vien tai daug ką keičia.
Namai panašūs, bet gal skiriasi jų sandarumas, statybos kokybė ir pan. Šiais laikais dažnai kalbama, kad A++ klasės namai yra itin sandarūs, o jų energiniai poreikiai tokie maži, kad atrodo, jog pastato šildymui ir vėsinimui energijos reikės labai mažai. Tačiau A++ klasės namo energiniai poreikiai gali būti didesni nei A klasės namo, jei tame A++ klasės name bus daug didelio ploto vitrininių langų, kurie sudarys 30–40 ar net 50 proc. pastato sienų, tokio pastato šiluminiai poreikiai bus kur kas didesni nei pastato, kurio langų plotas mažesnis. Todėl kiekvienu atveju turi būti atlikti tikslūs skaičiavimai“, – akcentuoja „TENKO Baltic” pardavimų vadovas.
Mindaugas Budrys pažymi, kad parenkant geoterminio šildymo sistemą, svarbu parinkti ne tik tinkamos galios šilumos siurblį, bet ir gręžinių gylį. Todėl labai svarbu kuo daugiau informacijos turėti apie pastatą: jo sienų, stogo, langų charakteristikas ir t. t. Ne vien tik pastato šildomas plotas viską lemia – reikia įvertinti daug veiksnių, atitinkamomis programomis sumodeliuoti situaciją ir įvertinus realų pastato poreikį, priimti racionaliausią sprendimą, kad įrengta sistema veiktų tinkamai ir ilgaamžiškai.
Ar visuose sklypuose galima įrengti geoterminį šildymą?
Geoterminių gręžinių įrengimas gali būti dvejopas: tai gali būti arba giluminiai vertikalūs gręžiniai, arba horizontalus kolektoriaus išvedžiotas žemiau įšalo zonos. Pirmuoju atveju kolektorius išdėstomas į gylį, antruoju į plotį. Jei sklypas, kuriame bus įrengiamas geoterminis šildymas nėra didelis, tokiam sklypui tinkamesni yra vertikalūs gręžiniai. Bet jei sklypo plotas didelis, tarkim, apie 20–30 arų (sodyba užmiestyje ir pan.), tai tokiu atveju galima įrengti ir horizontalų kolektorių. 180–200 m2 ploto namui skirtas horizontalus kolektorius užims apie 4–6 arų sklypo plotą. Mindaugas Budrys atkreipia dėmesį, kad giluminiam gręžiniui ploto nereikia – jį galima įrengti ir labai mažuose sklypuose – svarbu, tik, kad sklype galėtų darbuotis speciali technika.
„Gręžinių gylis ir jų skaičius priklauso nuo namo poreikių, bet sklype jūs niekada nepamatysite įrengtų gręžinių, nes jie bus paslėpti giliai po žeme. Įrengti giluminiai gręžiniai sklypo savininkų neriboja – jie gali visame sklype sodinti ką tik panorėję, sudėti trinkeles ir pan. Horizontalus kolektorius šiek tiek riboja veiklą – šio tipo kolektoriaus rekomenduojama neužstatyti (nepastatyti virš jo pastato, įrengi trinkelių ir pan.). Vertikaliai įrengti gręžiniai turi vieną labai svarbų privalumą vasarą mes juos efektyviai galėsime naudoti vėsinimui ir beveik nemokamai vėsintis namus.
Geoterminį šildymą renovuojamuose individualiuose namuose įrengti kiek sudėtingiau, nes sklype jau suformuoti gėlynai, auga medžiai, gerbūvis sutvarkytas, bet ieškant sprendinių, juos visada galima rasti, nes yra technologijų, leidžiančių be didelių invazijų ir sklypo ardymo įrengti geoterminį šildymą ir tokio tipo sklypuose.
Ką dar reikia įvertinti?
Be vieno svarbiausio parametro – šilumos siurblio efektyvumo koeficiento (COP), kurį jau įpratę visi lyginti, būtina atkreipti dėmesį į konkretaus namo situaciją, kad pasirinktas sprendimas atlieptų kliento poreikius.
Jei pasirenkamas oras-vanduo šilumos siurblys, reikia įvertinti kur jis stovės, koks jo keliamas triukšmo lygis. Šilumos siurbliai oras-vanduo turi išorinį bloką, jei dieną išorinio bloko keliamas triukšmas dar susilieja su aplinkos fonu, tai naktį garsiau dirbantis siurblys gali būti ne tik namo savininko, bet jo kaimynų galvos skausmas. Ypač tai svarbu kai namai pastatyti šalia vienas kito.
Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad oras-vanduo tipo šilumos siurbliai turi daugiau besidėvinčių detalių – išorinis šilumos siurblio blokas stovi lauke ir yra veikiamas lauko sąlygų: temperatūrų kaita, saulė, drėgmė, šaltis, krituliai.
„Be to, išoriniai oras-vanduo šilumos siurblių įrenginiai dažnai nėra patraukli eksterjero detalė, visuomet yra galvojama kur juos pastatyti, kad derėtų prie namo fasado, rūpintis, kad pasirinktas variantas būtų tinkamos spalvos ir pan. Šilumos siurbliai gruntas-vanduo neturi išorinių įrenginių, tad visų minėtų niuansų tiesiog nėra“, – sako bendrovės „TENKO Baltic” pardavimų vadovas.
Mindaugas taip pat akcentuoja, kad norint, jog pasirinkta sistema veiktų patikimai ir ilgaamžiškai, o esant klausimams rastumėte atsakymus, svarbu pasirinkti ir teisingą įrangos gamintoją bei gamintojo atstovą Lietuvoje. Mes jau prieš 16 metų pasirinkome atstovauti vokiškus šilumos siurblius – „Alpha Innotec“. Per šiuos metus įsitikinome, kad gamintojo požiūris į kuriamus produktus yra atsakingas, naudojamos kokybiškiausios medžiagos užtikrinančios produktų ilgaamžiškumą ir patikimumą, sukurta programinė įranga leidžia patogiai tiek vartotojui eksploatuoti įrangą, tiek ir serviso specialistams stebėti įrangos darbą (nuotoliu), kilus klausimams ir esant poreikiams, serviso specialistai gali prisijungti prie įrangos, peržiūrėti veikimo istoriją, atlikti tam tikrus nustatymus ir maksimaliai greitai reaguoti į kliento poreikius.
„Jei klientas nori patikimumo, ilgaamžiškumo didesnio tvarumo, efektyvaus ir beveik nemokamo vėsinimo vasaros metu, tai šilumos siurblys gruntas-vanduo yra ta įranga, kuri atliepia į visus tokio kliento lūkesčius“, – pažymi Mindaugas Budrys.
Straipnis publ. sa.lt; Rolandas Kažimėkas; Ką rinktis, kad šilumos siurblys atitiktų lūkesčius?
