Kuo mums ypatingi rutuliškų lajų formos medžiai? Pirmiausiai tai tų medžių kompaktiškumas, nes tokios medžių lajos pačios gerai tankėja, yra gana kompaktiškos, dažnai beveik nereikia naudoti rankinio lajų formavimo. Iš tokių medžių lengva sukurti geometrinio ar reguliaraus komponavimo želdynus.
Antra, rutuliški medžiai, turėdami taisyklingą geometrinę lajų formą, sukuria savitą psichologinį poveikį aplinkos kontekstui ir pačiam žmogui. Pagal rytų filosofiją, tai yra tobula gamtinė forma, priskiriama vandens elementui. O pats vandens elementas skatina judėjimo, tekėjimo, sukimosi jausmą, yra viso to kas gyva pradžia. Tai vienas stipriausių elementų, įtakojančių mūsų gyvybingumą, judėjimą, tekėjimą. Kaip medžiai šiame straipsnyje bus apžvelgiami pakankamai atsparios ir patikimos lapuočių medžių veislės, jau auginamos arba galinčios augti mūsų šalies želdynuose.
Nuotr. Klevų paprastųjų (Acer platanoides) 'Globosum' kompozicija rudenį
Visų pirma, paminėjus rutuliškus medžius, daugumai iškyla rutulinio paprastojo klevo (Acer platanoides 'Globosum') vaizdas. Šis klevo kultivaras Europoje ir Lietuvoje auginamas gana seniai, nes Belgijoje jis atrastas 1873 m. Kartais jis vadinamas klaidingu sinoniminiu veislės pavadinimu „Compactum“. Per 20-30 metų šio klevo laja užauga iki 3 m skersmens, gal net kiek platesne į plotį, negu į aukštį – atrodo kaip šiek tiek suplotas rutulys. Laja gali pasiekti iki 3 - 5 m skersmenį, kasmet šakeles priaugindama į ilgį po 15 - 20 cm. Lapų spalva gal kiek šviesiau žalia negu paprasto rūšinio klevo. Paprastieji klevai turi liemeninę šaknų sistemą su gausia tankia smulkių sekliai išsidėsčiusių šaknų mase. Todėl jie mėgsta vidutinio arba aukštesnio derlingumo, normalaus drėgnumo dirvožemius. Šaknys nepakenčia dirvos užmirkimo. Taip pat vyresnių klevų šaknynas gana stipriai slopinančiai įtakoja po jais augančius krūmus ar žolinius augalus. Kita paprastųjų klevųn problema yra kamienų žievės įtrūkimai – žiemospirgiai, atsiradę dėl anksti prasidedančio sulotekio ir šaltų ankstyvo pavasario naktų. Apsaugai galima naudoti kamienus dengiančius rišalus iš nendrių, sintetinių ar natūralių izoliacinių medžiagų, drobės. Svarbu kamienų apsaugas įrengti iki vasario mėnesio. Kitos problemos – tai ant lapų pasireiškiančios grybinės ligos: dėmėtligės, miltligės. Apsaugai naudokite savalaikį purškimą atitinkamais fungicidų tirpalais. Paprastieji klevai neatsparūs druskoms, todėl arti judresnių gatvių jų geriau nesodinti.
Nuotr. Klevas paprastasis (Acer platanoides) 'Purple Globe'
Olandų medelynas Andre van Nijnatten prieš ketvirtį amžiaus įregistravo ir pradėjo platinti geriau tankėjantį ir taisyklingesnės lajos formos patobulintą žalialapę šio klevo veislę 'Globosum Select', užauginančią iki 2-3 m aukščio ir iki 4-5 m pločio lają.
Iš spalvingų paprastojo klevo rutuliškų lajų veislių verta paminėti švelniai gelsvais lapais veislę 'Golden Globe'– labai panašios išvaizdos į 'Globosa' veislę, tik skiriasi lapų spalva ir pasižymi šiek tiek lėtesniu augimu. Šviesiai geltona lapų spalva išryškėja tik tiesiogiai saulės apšviestose vietose. Kartais esant drėgmės trūkumui gali nuo saulės apdegti gelsvųjų lapų krašteliai. Auginti ir platinti pradėta Vokietijoje nuo 1995 m. Kita spalvinga klevo veislė – raudonlapis rutulinis paprastasis klevas 'Purple Globe'. Kai kuriose šalyse, dažniau JAV medelynuose jį netaisyklingai vadina „Globosa Purpurea“. Laja gali užaugti iki 5-6 m skersmens, kiaušiniška. Sėklų neužmezga, nors žydi.
Šie klevai tradiciškai skiepijami į 220-240 cm aukščio paprastojo klevo kamieną, nes tokie yra medžių miesto želdynams reikalavimai. Privatiems želdynams galima užtikti skiepytų rutuliškų lajų klevų medelių ir su 150 - 180 cm aukščio kamienais bei su labai aukštais 240 - 280 cm aukščio kamienais.
Nuotr. Klevas trakinis (Acer camprestre) 'Anny's Globe'
Gražias tankias lajas dažnai suformuoja trakiniai klevai (Acer campestre). Verta paminėti jų veislę 'Compactum', kuri gali būti vadinama ir kitais sinonimais: 'Nana', 'Nanum', 'Compactum Nanum', 'Globosum'. Šios veislės medeliai formuoja tankią iki 2-2,5 m aukščio ir nežymiai didesnio pločio lają. Naujausia šio klevo veislė su taisyklinga rutuliškai piramidine laja – Acer campestre 'Jade Patina' BAILLEE. Tai Bailey Nurseries medelyno „auklėtinis“, užregistruotas visai neseniai. Jis turi gražiai išgaubtą lajos formą, nuo šiek tiek pailgai rutuliškos iki kiaušiniškos. Lapai labai gražūs, tamsiai žali, skiautėti, primenantys pilkojo klevo (Acer griseum) gražiuosius lapus.
Trakinio klevo - Acer campestre ‚Anny‘s Globe‘ - veislės medžių lajos gražiai tankėja ir yra rutulio arba šiek tiek suploto rutulio formos. Jų lajos užauga iki 3-5 m aukščio ir iki 4-6 m pločio. Auga lėtokai – prieaugis į aukštį iki 20-25 cm per metus. Šviesai nereiklus- gali augti ir saulėje, ir pavėsyje. Žemė turi būti laidi, geriau derlingesnė arba vidutinio derlingumo. Rekomenduojama vengti šaknų perdžiūvimo.
Klevo ‚Anny‘s Globe‘ lapai rudenį nusidažo nuo oranžiniai – raudonų iki geltonų atspalvių. Naudojami kaip soliterai, alėjoms, formuojamoms gyvatvorėms - uždangoms.
Trakiniai klevai turi gražiai raukšlėta žiauberėtą rudą žievę, nedidelius iki 5-9 cm dydžio skiautėtus žalius lapus, kurie rudenį ryškiai pagelsta. Dirvai nėra reiklūs, geriau auga normalaus drėgnumo ar sausesnėse, laidžiose dirvose. Labiau tinka kalkingesnės dirvos nei rūgščios. Šaknų sistema gana kompaktiška, tanki. Kaip ir dauguma klevų ši rūšis nemėgsta užmirkstančios dirvos, drėgmės pertekliaus bei per gilaus pasodinimo. Gerai pakenčia karpymą bei nelabai derlingą dirvožemį. Tačiau genint ar formuojant reikėtų po formavimo darbų medį nupurkšti fungicidais arba žaizdas užtepti gydančia specialia emulsija (fungicidiniu tepalu). Taip išvengsite bereikalingų grybinių ligų užkrato patekimo į augalo audinius.
Nuotr. Ąžuolas pelkinis (Quercus palustris) 'Green Dwarf'
Ne taip seniai atsirado ir mūsų želdynuose pasirodė ąžuolas kompaktiška laja – tai pelkinio ąžuolo veislė - Quercus palustris 'Green Dwarf'. Olandai šios veislės medeliais pradėjo prekiauti nuo 1977 m. Šis ąžuolas turi lėtai augančia 2 – 3 m skersmens lają su dideliais iki 15 cm ilgio žaliais lapais, kurie rudenį nusidažo gelsvai oranžine ar rausva spalva. Beveik nedera. Šalčiui visiškai atsparus, gerai auga ir sausuose ir drėgnuose dirvožemiuose, mėgsta saulėtas vietas.
Panaši ir kita senesnė pelkinio ąžuolo veislė - 'Compacta'. Ji žinoma nuo 1950 m., tačiau dėl mažesnio atsparumo šalčiui pas mus auginti nėra tinkama.
Nuotr. Liepa mažalapė (Tilia cordata) 'Green Globe'
Kaip nebūtų iš pirmo žvilgsnio keista, rutuliškos lajos veislių turi ir liepos. Visų pirma tai jau spėjusi tapti žinoma, 1983 m. Kanadoje atrasta mažalapė liepa (Tilia cordata) 'Green Globe'. Šios veislės medeliai gaunami šią gerai tankėjančią liepos veislę įskiepijus į rūšinės liepos kamieną. 'Green Globe' auga lėtai, užauga iki 4-8 m skersmens. Gražiam rutuliui gauti reikia šiek tiek paformuoti lają karpant. Žydi kaip ir visos mažalapės liepos – birželio pabaigoje – liepos pradžioje. Geriausiai auga vidutinio derlingumo ir derlinguose, normalaus drėgnumo dirvožemiuose. Labai panašus, šiek tiek labiau kompaktiškas ir Amerikoje išplitęs mažalapės liepos kultivaras 'Lico'.
Yra ir daugiau dar mažesnę rutulišką lają turinčių mažalapės liepos veislių: 'Evangelik‘, 'Monto' – iki 1-2 m skersmens; 'Grune Kugel', 'Peve Kronenberg' – iki 3-5 m skersmens. Šios kompaktiškų lajų liepos nežydi.
Dar viena rutuliška kitos rūšies – sidabrinės liepos veislė – Tilia tomentosa 'Silver Globe'. Ši liepaitė augdama formuoja tankią rutulišką, taisyklingą iki 8 m skersmens lają. Lapai didesni už mažalapės liepos – iki10 cm ilgio, jauni pūkuoti sidabriški iš abiejų pusių, o vyresnių sidabriška tik lapo apačia. Žydi gausiai, vėliau negu kitų rūšių liepos - nuo liepos vidurio iki rugpjūčio mėnesio vidurio. Šią liepą nuo 1988 m. pradėjo dauginti ir auginti pardavimui olandai. Sidabrinės liepos labiau atsparios sausam orui ir dirvožemiui, kenkėjams, tačiau mėgsta tiesioginę saulės šviesą, nepakenčia užpavėsinimo. Taip pat sidabrinių liepų šiek tiek mažesnis atsparumas šalčiams, tačiau Lietuvoje jos pakankamai gerai auga.
Nuotr. Vyšnia krūminė (Prunus cerasus) 'Umbraculifera'
Krūminės vyšnios rutuliška veislė - Prunus x eminens 'Umbraculifera' – pati formuoja labai taisyklingą kompaktišką, gerai tankėjančią rutulišką lają, užaugančią iki 3 - 5 m skersmens. Lapai maži, iki 3 cm ilgio, tamsiai žali, blizgūs. Žinoma Europoje jau gerą šimtmetį, tačiau populiarumą Lietuvos želdynuose įgauna tik paskutiniaisiais dviem dešimtmečiais. Geriausiai auga normalaus drėgnumo ir derlingumo dirvožemiuose, nebijo miesto sąlygų, sezoninių sausrų.
Nuotr. Robinijų baltažiedžių (Robinia pseudoacacia) 'Umbraculifera' kompozicija
Kitas įdomus bei dekoratyvus egzotiškas rutuliškas medis - tai baltažiedės robinijos kompaktiška veislė Robinia pseudoacacia 'Umbraculifera'. Jų laja užauga iki 3 – 5 m skersmens, gana taisyklingos rutuliškos formos. Ši veislė atrasta 1813 m. Austrijoje. Nereikli dirvožemiui, pakenčia sausras, miesto sąlygas. Mėgsta augti ir gražiau atrodys augdama saulėtose vietose. Šiek tiek problemų sudaro šaknų atžalos, kurias reikia laiku pašalinti. Taip pat šiek tiek daugiau dėmesio reikia skirti lajų sutvarkymui, apdžiūvusių šakų šalinimui, paformavimui. Mėgstama klasikinių reguliarių prancūziško stiliaus sodų projektuose.
Linkime pasirinkti mėgstamą ir jūsų sąlygoms tinkamą rutuliškos lajos medį ir pasipuošti savo aplinką kompaktišku, lengvai prižiūrimu sodo akcentu.
Arvydas Rutkauskas,
Dendrologas – biologas,
Lietuvos dendrologų draugija
Publikuota 2016m. sausio 1-ame numeryje žurnale "Rasos"
