apstatyba.lt – specializuotas tinklalapis, skirtas statybos verslo atstovams ir visiems, besidomintiems statybų rinkos aktualijomis

Įtempto armavimo sprendimai, naudojant PT (Post tensioning) technologiją

Įtempto armavimo sprendimai, naudojant PT (Post tensioning) technologiją Įtempto armavimo sprendimai, naudojant PT (Post tensioning) technologiją

UAB „Delta Nova“ įgyvendinant įtempto armavimo sprendimus įvairiuose projektuose, naudoja PT (Post tensioning) technologiją, kai gelžbetoninė konstrukcija yra įtempiama po betonavimo darbų, betonui pasiekus reikiamą stiprumą.

Įtempto armavimo sprendimai

Kas yra įtemptas armavimas?

PT technologija yra viena išankstinio armavimo formų. Nors tokiu atveju įtempimai atliekami tik po betono užpylimo ir sustiprėjimo, vis tiek tai yra priskiriama išankstiniam įtemptam armavimui, nes toks armavimas – tai konstrukcijai suteiktas įtempimas dar prieš ją apkraunant nuolatinėmis apkrovomis.

Įtempto armavimo sistema sėkmingai naudojama tiltų, viadukų, rezervuarų, pastatų statyboje, t.y. tiek infrastruktūriniuose, tiek pramoniniuose, tiek visuomeniniuose statiniuose. Įtempta armatūra – lynų ar strypų pavidalu – armuojama pastatų perdangos, sijos, sienos, pamatai.

Įtempto armavimo sprendimai

Įtempto armavimo technologijos tiltų statyboje raida Lietuvoje

Projektuotojai naudoja įtemptą armavimą tam, kad sustiprintų gelžbetonines konstrukcijas, jas iš anksto įtempiant, t. y. apspaudžiant tempiamas (dėl apkrovų ir nuosavo svorio) gelžbetoninio elemento zonas. Tam naudojami aukšto
atsparumo plieno lynų arba vielų pluoštai arba strypai.

Įtempto armavimo sprendimai

Yra du konstrukcijų įtempto ar avimo būdai:

1. Išankstinis įtempimas (angl. e-tensioning), kai pluoštai tempiami į atsparas, prieš pilant betoną. Pradinė įtempimo jėga peruodama betonui dėl jo sukibimo su įtemptais pluoštais.

2. Įtempimas užbetonavus (angl. post-tensioning), kai pluoštai įtempiami jau betonui sustingus ir pasiekus numatytą stiprumą; pradinė jėga perduodama betonui pluoštų galinių inkarų vietose. Skirtingai nei išankstinis pluoštų įtempimas į atsparas, kuris taikomas išskirtinai surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų gamintojų, kadangi galimas tik gamyklinėmis sąlygomis (ceche), antrasis būdas taikomas monolitinių konstrukcijų armavimui statybos aikštelėje.

Įtempiami pluoštai įrengiami taip, kad apsaugotų juos nuo sąlyčio su betonu (specialiuose gofruotų vamzdžių kanaluose (užinjekuojamų lynų pluoštų sistemos) arba gamykliniame plastikiniame apvalkale su specialiu antikoroziniu trintį
mažinančiu tepalu (monolynai). Šis metodas leidžia projektuotojams optimaliau naudoti statybines medžiagas, sumažinti konstrukcijų skerspjūvius arba padidinti angas tarp atramų ir pan. Tai ypač aktualu tiltų ir viadukų projektavimui ir statybai.

Įtempto armavimo sprendimai

Įtempto armavimo istorija

Konstrukcijų įtempto armavimo technologija tiltų statyboje Lietuvoje buvo pradėta naudoti daugiau kaip prieš 40 metų. 1960 m. buvo pastatytas trijų angų 35 m ilgio tiltas per Spenglą kelyje Babriškės – Pirčiupiai. Šio tilto tarpatramių perdangoms pirmą kartą Lietuvoje buvo panaudota iš anksto įtempta armatūra, kurią sudarė didelio stiprumo (trūkimo riba – 17 tūkst. kg/ kv. cm), 5 mm skersmens pavienės vielos.

1961 m. suprojektuotos pirmosios 22,16 m ilgio surenkamosios gelžbetoninės sijos, armuotos įtemptais vielų pluoštais (24 d 5 mm), esančiais uždaruose kanaluose. Šio tipo sijomis buvo perdengti tilto per Virvytę kelyje Kuršėnai–Kretinga tarpatramiai. 22,16 m ilgio sijos buvo surenkamos tilto statybos vietoje, ant pastolių iš atskirų 4,5 m ilgio gelžbetoninių sekcijų, kurias tarp savęs sujungė įtempti vielų pluoštai (24 d 5 mm).

Vėliau, atsiradus galingesniems kėlimo kranams, gamyklose buvo betonuojamos iki 24 m ilgio surenkamosios sijos, kurios buvo atvežamos įstatybos vietą. Pirmuosius tokius tiltus projektavimo instituto „Lietautokelprojektas“ inžinieriams projektuoti padėjo Maskvos ir Kijevo projektavimo institutų specialistai. Statybą vykdė Kauno tiltų statybos valdyba Nr. 1 (dabar – UAB „Kauno tiltai“), Vilniaus tiltų statybos valdyba (dabar – UAB „Tilsta“) ir Telšių kelių statybos valdyba (dabar – UAB „Žemaitijos keliai“).

Nuo 1966 m. prasidėjo naujos sistemos įtemptai armuotų tiltų su 50–100 m ilgio tarpatramiais projektavimas ir statyba. Buvo naudojamas kabinamųjų dėžinio profilio blokų montavimas pusiausvyros principu, t.y. nuo atramos simetriškai į abi puses buvo montuojami blokai, įtempiant armatūrą ir išlaikant pusiausvyrą atramos atžvilgiu.

Pirmasis toks tiltas (rėminės statinės schemos su šarnyru angos viduryje) buvo pastatytas per Nerį Kaune 1966 m. pagal „Belgiprodor“ instituto projektą (proj. vadovas A. Chvostikovas). Šio tilto skiriamoji ypatybė ta, kad blokai tarp savęs buvo jungiami sausuoju būdu, apspaudžiant įtemptos vielos pluoštais (24 d 5 mm).

Vėliau 1969 m. Vilniuje per Nerį pastatytas analogiškos statinės schemos įtemptas tiltas su vidurine, 100 m ilgio anga, kur dėžinio profilio blokai tarp savęs buvo klijuojami epoksidinės dervos klijais.

1970 m. „Lietautokelprojekte“ buvo pradėti projektuoti nekarpytos sijos statinės schemos tiltai, blokus tarp savęs jungiant epoksidinės dervos klijais. Pažymėtini viadukai per automagistralę Vilnius – Kaunas – Klaipėda (tarpatramiai 16+48+16), tiltas per Nerį Nemenčinėje ir Jonavoje (65+90+65 m), tiltas per Nerį Kaune (42+84+84+84+42 m) (proj. vadovas Darius Žickis).

Šios sistemos tiltų armatūra buvo išdėstoma atviruose kanaluose, inkaruojama plieniniuose inkaruose, naudojant dvigubo veikimo hidraulinius tempimo įrenginius. Įtempimai armatūroje buvo kontroliuojami matuojant armatūros pailgėjimus ir fiksuojant hidraulinių tempimo įrenginių manometrų rodmenys.

Įtempto armavimo sprendimai

Darbai

Kad ir kaip greitai ir sėkmingai projektuotojai įvaldė šį metodą, statybininkams kiekvienas toks projektas būdavo iššūkis ir išbandymas. Tuometinės Kauno tiltų statybos valdybos Nr. 1 darbų vadovas (vėliau – UAB „Kauno tiltai“ tiltų statybos aikštelės vadovas) Juozas Pratapas pasakojo, kad pagrindinės įtempto armavimo sistemos detalės (inkarai ir spraustai) buvo gaminami Ukrainoje, bet kartais, jų pritrūkę darbų metu, užsakydavo šias detales pagaminti Kelių įrenginių gamykloje Kaune.

Didžiausia bėda buvo su plieniniais spraustais, turinčiais užfiksuoti lyną trinties inkaro korpuse – sunkiai pavykdavo pataikyti su reikiamu plieno kietumu, juos grūdinant (jei spraustai būdavo per minkšti – lynai praslysdavo, jei per kieti – lynus įpjaudavo ir šie trūkinėjo).

Kaip prisiminė UAB „Tilsta“ direktorius Vytautas Jonas Jankauskas, tuo metu nebuvo kažkokios specialios lynų prastūmimo įrangos, tekdavo sunkius jau paruoštus lynų pluoštus į projektinę vietą (dėžinio skerspjūvio perdangos konstrukcijoje su atvirais kanalais) tempti į eilę susirikiavusiems darbininkams ir (arba) mechaninėmis gervėmis.

Mechaninės gervės dažnai neatlaikydavo (arba jų paprasčiausiai nebūdavo aikštelėje) ir save padrąsindami iki šiol statybose mielai vartojamais šūksniais (dažniausiai su tam tikrais rusų kalbos žodžiais), darbininkai užbaigdavo ši darbą jau vieni.

Kaip minėta, įtempiant vielų arba lynų pluoštus, šie irgi ne taip jau retai trūkinėdavo. Nutrūkus vienam lynui, tekdavo ištraukti visą pluoštą, pakeisti pažeistus lynus naujais, ir vėl tempti jį į vietą. Vėliau, kai lynų pluoštai buvo pradėti įrengti uždaruose kanaluose, tokia procedūra tapo dar sudėtingesnė ir užimdavo daugiau laiko. Kadangi tuo metu hidrauliniai tempimo įrenginiai su stotele būdavo sujungti metaliniais vamzdeliais, šie dažnai nusilankstydavo ir nulūždavo.

UAB „Tilsta“ direktoriaus pavaduotojas statybai Stanislovas Butkevičius pasakojo, kaip jis, jaunas inžinierius, tuo metu tik pradėjęs darbą Vilniaus tiltų statybos valdyboje, ryte, lūžus vienam iš šių vamzdelių, sugaišo visą dieną, bandydamas iš statybos aikštelės autostradoje Vilnius – Panevėžys pakeleivingomis mašinomis nusigauti į Vilnių, ten susirasti tinkamą vamzdžio gabalą (prie kurio ceche reikėjo privirinti specialų prisukimo antgalį) ir tokiu pat būdu grįžęs į aikštelę pataisyti pagrindinį tos dienos darbo įrankį.

Kartais, injektuojant kanalus, trūkdavo žarna, visus aplinkui 10 m spinduliu aptinkuodama cementiniu skiediniu. Bet kadangi darbininkų veidai ir drabužiai jau prieš tai būdavo aplieti tepalu (kai trūko hidraulinio tempimo įrenginio tepalo padavimo vamzdelis), cementinis skiedinys nesunkiai nusiplaudavo.

Tiek dėl minėtų įrengimo darbų ypatybių, tiek dėl vėliau pasirodžiusių iš blokų surinktų tiltų eksploatacinių problemų (buvo sunku užtikrinti atviruose kanaluose paklotos įtemptos armatūros antikorozinę apsaugą), projektuotojai ėmė šį metodą taikyti rečiau.

Kad ir kaip ten būtų, 2004 m. UAB „Kelprojektas“ (buvęs „Lietautokelprojektas“) projektuotojai ryžosi vėl panaudoti šią nepelnytai užmirštą technologiją. Tais metais buvo ruošiami Transporto jungties nuo Konstitucijos prospekto iki Ukmergės gatvės estakados (248,31 m, tarpatramiai – 29,00+38,03+39,79+38,13+38,16+38,20+27,0 m), Valakampių tilto per Nerį Vilniuje vertikaliųjų poslinkių stabilizavimo, Pietinio Vilniaus miesto aplinkkelio viadukų projektai (proj. vadovas Gintaras Bajoras).

Dabar visi šie projektai jau sėkmingai įgyvendinti, o pirmoji – 2006 m. buvo estakada.

Įtempto armavimo sprendimai

 

Įtempto armavimo (Post-tensioning) technologijos atgimimas

Transporto jungties nuo Konstitucijos prospekto iki Ukmergės gatvės statybos konkursą laimėjo AB „Panevėžio keliai“, UAB „NCC Fegda“ ir UAB „Tilsta“ įmonių konsorciumas.

UAB „Delta Nova“, atstovaujanti vieniems iš įtempto armavimo technologijos pradininkų ir pasaulinių lyderių Vokietijos kompanijai „DYWIDAG Systems International GmbH“ (DSI), patiekė šiam projektui visas DSI įtempto armavimo sistemos medžiagas ir specialią įrangą šiems darbams atlikti, įmonės specialistai konsultavo rangovus darbų metu.

Tai buvo ypatingas projektas. Pirmą kartą po ilgokos pertraukos Lietuvoje vėl buvo naudojama įtempto armavimo (Post-tensioning) technologija. Pirmą kartą panaudota moderni DSI technologija. Nors iki šio projekto pradžios su DSI mes jau bendradarbiavome apie dvejus metus, bet tai buvo teorinis bendradarbiavimas. Man jau iki tol teko lankytis analogiškose tiltų statybos aikštelėse Austrijoje, Vokietijoje, Čekijoje ir Vengrijoje, bet dabar visa tai turėjo įvykti pas mus. Buvo smagu girdėti „tiltininkų“ veteranų atsiliepimus – darbų technologijos lyginimus (estakados įtempto armavimo dalies darbus kartu su AB „Ukmergės keliai“ atliko UAB „Tilsta“, o šios įmonės darbuotojai dar prisimena, kaip tokie darbai buvo vykdomi prieš 25–30 metų).

Iš pradžių rangovams buvo sunku patikėti, kad juos galima atlikti taip lengvai ir paprastai. Dėl visų estakados statyboje dalyvavusiųjų nuoširdaus ir atsakingo darbo statinys buvo užbaigtas keturiais mėnesiais anksčiau nei planuota.

Panašu, kad pirmasis blynas neprisvilo, ir vėliau, be minėtų projektų, buvo sėkmingai pastatyti Naugarduko g. (rangovas UAB „Tilsta“) ir Tunelio g. (rangovas UAB „Alkesta“) viadukai Vilniaus pietiniame aplinkkelyje, Ukmergės g. / Laisvės pr. ir Ukmergės g. / Ateities pl. viadukai Vilniuje (rangovas AB „Ukmergės keliai“), sustiprintas viadukas per autostradą Vilnius – Panevėžys ties Rimučių gyvenviete (rangovas AB „Ukmergės keliai“).

Įtempto armavimo sprendimai

Panašu, kad pirmasis blynas neprisvilo, ir vėliau, be minėtų projektų, buvo sėkmingai pastatyti Naugarduko g. (rangovas UAB „Tilsta“) ir Tunelio g. (rangovas UAB „Alkesta“) viadukai Vilniaus pietiniame aplinkkelyje, Ukmergės g. / Laisvės pr. ir Ukmergės g. / Ateities pl. viadukai Vilniuje (rangovas AB „Ukmergės keliai“), sustiprintas viadukas per autostradą Vilnius – Panevėžys ties Rimučių gyvenviete (rangovas AB „Ukmergės keliai“).

Įtempto armavimo sprendimai 

Be išvardytų projektų Lietuvoje, dar galima būtų paminėti Saulkrastės (Latvija) aplinkkelio „ViaBaltica“ kelyje viadukų projektą;

Įtempto armavimo sprendimai

Vabaduse tiltą Tartu (Estija);

Įtempto armavimo sprendimai

naujos cemento gamyklos Brocenyje (Latvija) siloso bokštą;

Įtempto armavimo sprendimai

analogiškus bokštus Rumunijoje ir Ukrainoje.

Įtempto armavimo sprendimai

Sėkmingai įgyvendintų projektų dėka, įtempto armavimo technologija vis dažniau yra naudojama Lietuvoje ir padeda konstruktoriams realizuoti vis ambicingesnes architektų idėjas, kurių dėka galime džiaugtis naujais grakščiais ir lengvais tiltais ir viadukais. Tokiais kaip Konstitucijos pr. / Ukmergės g. estakada.

UAB „Delta Nova“ ir UAB „Tilosta“ iliustr. ir nuotr.

Straipsnis parengtas pagal: Statybų žinios Nr. 19 (28) 2008 m. lapkričio 27–gruodžio 18 d. Technologijos. Įtempto armavimo technologijos tiltų statyboje raida Lietuvoje.

DELTA NOVA, UAB

Daugiau informacijos:

DELTA NOVA, UAB infopuslapis

Pasidalink: