Š.m. vasario 18 d. Finansų ir Energetikos ministerijos bei UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra pasirašė sutartį dėl Energijos efektyvumo fondo (ENEF) steigimo. Fondas skatins investicijas į energijos vartojimo efektyvumą didinančius projektus, teikdamas lengvatines paskolas centrinės valdžios viešiesiems pastatams atnaujinti bei garantijas už komercinių bankų suteiktas paskolas gatvių apšvietimui modernizuoti. Fondo dydis – 79,65 mln. eurų.

„Finansuojant energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus šio fondo lėšomis bus taupoma energija valstybei nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose ir savivaldybių gatvių apšvietimo tinkluose. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą duos didelę naudą: mažės energijos sąnaudos ir neigiamas poveikis aplinkai, bus mažinamas importuojamo kuro naudojimas, tai skatins kurti naujas darbo vietas“, – sakė energetikos ministras Rokas Masiulis.

„Džiugu pranešti, kad šis fondas – pirmasis Europos Sąjungoje (ES), įsteigtas pagal 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos periodo reikalavimus. Tikiu, kad fondo taikomos finansinės priemonės ženkliai prisidės prie Lietuvos energijos vartojimo efektyvumo būklės gerinimo, efektyvaus lėšų investavimo ir tvaraus energijos vartojimo visos šalies mastu“, – teigė UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros direktorius Gvidas Dargužas.

Poreikis steigti Energijos efektyvumo fondą nustatytas atlikus energijos vartojimo efektyvumo išankstinį vertinimą (ex ante). Vertinimo metu atskleistos dvi opios viešosios infrastruktūros problemos: žemas viešųjų centrinės valdžios pastatų energijos vartojimo efektyvumo lygis ir nepatenkinama gatvių apšvietimo sistemos būklė.

Energijos efektyvumo direktyvoje numatyti įpareigojimai Lietuvai – 2014–2020 metų laikotarpiu kasmet renovuoti ne mažiau kaip 3 proc. (t. y. ne mažiau kaip po 60 tūkst. kv. m per metus) centrinės valdžios pastatų ploto, kad būtų įvykdyti bent minimalūs energinio naudingumo reikalavimai (t. y. renovuoti pastatai turi pasiekti ne mažesnę kaip C energinio naudingumo klasę).

Lietuvoje 64 proc. visų viešosios paskirties pastatų pastatyti 1961–1990 m. laikotarpiu, kai vyravo plytinių ir stambiaplokščių pastatų statyba. Dauguma šių pastatų turi D, E, F energinio naudingumo klases. Iki 1990 m. statyti pastatai atitiko tuo metu keliamus statybų reikalavimus, tačiau šiandien šie reikalavimai yra 3–5 kartus griežtesni.

Šiuo metu Lietuvoje gatvių apšvietimo ir elektros įrangos remonto sąnaudos beveik 2 kartus didesnės už apšvietimo ir elektros įrangos priežiūros sąnaudas. Savivaldybių pateikti duomenys rodo, kad nėra galimybės automatiškai reguliuoti apšvietimo intensyvumo ir (arba) automatiškai aptikti šviestuvų gedimų, visi apšvietimo intensyvumo reguliavimai yra atliekami mechaniškai, o šviestuvų gedimai nustatomi per vizualinę apžiūrą.

Be to, gatvių apšvietimui Lietuvoje daugiausia naudojamos natrio lempos (jos sudaro 83 proc. visų gatvių apšvietimui naudojamų lempų), kurios, palyginti su LED lempomis, yra labai neefektyvios. Gatvių apšvietimo problemas spręsti padės finansavimas, gautas pasinaudojus Energijos efektyvumo fondo suteikiamomis garantijomis. Taikant garantijų finansavimo modelį, tikimasi iki 2022 m. atnaujinti daugiau nei 57 tūkst. šviestuvų.

Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamas Energijos efektyvumo fondas suteiks galimybes efektyviau valdyti finansinius išteklius, taikant finansavimo modelius, kurie užtikrins papildomų lėšų pritraukimą ir ES fondų lėšų pakartotinį panaudojimą. Siekiama pereiti nuo dotacijų ir subsidijų prie ilgalaikių pakartotinių finansavimo formų kūrimo – lengvatinių paskolų, garantijų teikimo, rizikos su privačiais investuotojais dalinimosi.

Fondo valdytoju paskirta UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra. Numatoma, kad pirmosios paskolos ir garantijos bus suteiktos 2015 m. vasarą.

2015-02-18. LR ENERGETIKOS MINISTERIJA. Energijos efektyvumo fondas skatins atnaujinti viešuosius pastatus ir gatvių apšvietimą. www.enmin.lt